Profesinės rizikos vertinimas

Profesinės rizikos identifikavimas ir vertinimas

Viena iš nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų prevencinių priemonių – profesinės rizikos identifikavimas ir vertinimas. 

Profesinės rizikos įvertinimas padeda užtikrinti įmonės veiklos efektyvumą, svarbiausio įmonės resurso - darbuotojo sveikatos išsaugojimą, sužinoti realią darbų saugos ir darbo sąlygų būklę, gerinti darbo sąlygas pagal pateiktas profesinės rizikos vertinimo išvadas. Darbuotojams dirbant geromis ir sveikomis darbo sąlygomis, gerėja jų darbo našumas ir darbo rezultatai.

Profesinė rizika – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. 

Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta, siekiant pagerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO NUOSTATAIS.

Profesinės rizikos įvertinimo nauda


Profesinės rizikos įvertinimas padeda užtikrinti įmonės veiklos efektyvumą, svarbiausio įmonės resurso - darbuotojo sveikatos išsaugojimą, sužinoti realią darbų saugos ir darbo sąlygų būklę, gerinti darbo sąlygas pagal pateiktas profesinės rizikos vertinimo išvadas. Darbuotojams dirbant geromis ir sveikomis darbo sąlygomis, gerėja jų darbo našumas ir darbo rezultatai.

 Prieš atliekant vertinimą, svarbu pasitelkiant specialistus identifikuoti rizikos veiksnius, nustatyti vietas, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių. Vertinimas padeda išsiaiškinti, ar nėra nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų rizikos. Atlikus vertinimą paaiškėja, ar darbuotojai dirba tinkamomis sąlygomis, t.y. ar neviršijami norminiuose teisės aktuose nustatyti leistini dydžiai: ar darbo vietoje pakankamas apšvietimas, ar darbuotojai nedirba triukšmingoje aplinkoje, ar nėra veikiami cheminių veiksnių ir t.t.

Svarbu ne tik nustatyti galimą ar esamą riziką, bet ir imtis priemonių, parengiant prevencinius planus rizikai šalinti ir/ar mažinti. Tam naudojamos kolektyvinės ir asmens apsaugos, techninės, organizacinės bei žmogiškosios priemonės. Kartais užtenka organizacinių priemonių, kurios nieko nekainuoja: ant grindinio pažymėti atskiras juostas pėstiesiems ir kėlimo mašinoms, mokyti darbuotojus, kaip teisingai kelti krovinius, norint išvengti stuburo traumų, vengti, kad pavojingus darbus dirbtų laikini darbuotojai, užtikrinti, kad darbuotojas sugebėtų ir pakankamai kvalifikuotai atlikti savo darbą, būtinai perskaitytų ir suprastų jam pateiktas raštiškas instrukcijas.